2024 m. gegužės 4 d. Čičesteryje, Anglijos pietuose vyko Lietuvybės ir muzikos festivalis "Laisvės pavasaris 2024". Londono lietuvių folkloro ansamblis "Saduto" dalyvavo šiame festivalyje.
Lietuvių bendruomenė Jungtinės Karalystės pietų pakrantėje pakvietė visus deramai paminėti lietuvišką mamos dieną ir praleisti laiką prie jūros. Dienos programoje prie Chichester katedros visų laukė amatų miestelis, įvairiausių rankdarbių dirbtuvės, Lietuvą reprezentuojantys stendai. Ten plazdėjo Lietuvos trispalvės, skambėjo gyva muzika, džiugino atlikėjų pasirodymai. Dalyvius fotografuotis kvietė merginos tautiniais kostiumais, o taip pat buvo galima įsigyti lietuviškų vaišių ir ne tik.
2020 metų gegužės 1 d., karantino laikotarpiu, Saduto repeticijos vyko nuotoliniu būdu.
Video medžiagą galite pasižiūrėti čia:
2017 metų liepos mėn. vyko Skautų vakaronė.
Video medžiagą galite pasižiūrėti čia:
2015 metų kovo 7 d. vyko Romansų ir meilės dainų vakaras "Seni meilės laiškai..." su ansambliu "Nalšia"
Lietuviški romansai atrado vietą kiekvieno širdyje. Atgaivinta praeitis. Prikelta daina. Kitaip suskambėjusios, mums tokios pažįstamos , dainos. Skambėjusios jau beveik per šimtmetį kai kurios dainos atrado vietą kiekvieno širdyje kitaip.
Kovo 7-oji daug kam išliks atmintyse, Romansų ir meilės dainų vakaras "Seni meilės laiškai", organizuojamas Londono lietuvių folkloro ansamblio ''Saduto'' (vadovė Ligita Malinauskienė), sukvietė nuo mažo iki seno, subūrė visus bendrai dainai ir vienam širdies ritmui.
Programoje skambėjo labai gerai visiems pažįstami ir pirmą kartą išgirsti lietuviški romansai (P.Širvio, J.Erlicko, S.Nėries eilės). Dainos apie pavasarį, sudaužytas širdis apie išeinančius ir apie sugrįžtančius, apie laukiančius ir nusivylusius, buvo taip gera stebėti skirtingų kartų žmones susikabinusius už parankių ir į ritmą linguojančius, dainuojančius ir negailinčius plojimų atlikėjams.
Programos pradžioje pasirodę ''Saduto'' visus labai nustebino ir sužavėjo savo naujuoju amplua. ''Saduto'' vadovė droviai atsiprašė už nedrąsius kolektyvo bandymus paruošiant pirmąją romansų programą. Tačiau salėje esantys klausytojai pripažino, kad tai labai skatinantis reiškinys ir visi tikisi kad ''Saduto'' taip ir toliau sėkmingai kurs naujus lietuviškų romansų koncertus, populiarindami senąją lietuviškąją tarpukario lyriką.
Programoje ''Saduto'' pasirinko populiarius romansus ir todėl, visi klausytojai nuo pradžios koncerto dainavo drauge. Jūratė Clarke visus sužavėjo ne tik savo vokalo galimybėmis bet ir puikia deklamacija, jos pasirinktos eilės puikiai atspindėjo dainų charakterį. Visi dalyviai puikiai judėjo scenoje, pasirinkdami čia šokį, čia laisvą judėjimą.
Po "Saduto" programos į scianą įžengė folkloro ansamblis "Nalšia" su savo programa "Seni meilės laiškai prie arbatėlės".
Folkloro ansamblis ''Nalšia'' iš Vilniaus (vadovė Audronė Vakarinienė) - kolektyvas pasižymintis branda, 31 metų patyrimu, turtingu repertuaru ir nepriekaištingu atlikimu. Laisvė scenoje, vaidybinė jungtis tarp kūrinių, puikiai derintys balsai ir instrumentinė įvairovė, programai suteikė išskirtinumo. Žiūrovai negalėjo atsidžiaugti profesionaliu dainų atlikimu, kurias mes taip dažnai dainuojame vertuvėse, krikštynose, jubiliejuose. Kai kurios dainos tiesiog sukėlė audringus plojimus, o į koncerto pabaigą visus išjudino šokiui.
Renginys buvo labai gerai suplanuotas ir suorganizuotas, žiūrovai neskubėdami užėmė savo vietas prie stalelių ant kurių buvo paruoštos nedidelės užkandėlės, o prie įėjimo į salę kiekvienas buvo sutiktas su taure vyno ar sulčių. Neteko sutikti paniurusių ar nepatenkintų, neteko išgirsti nepagrįstų priekaištų, kadangi, kaip sako mūsų tautosaka: ''Kaip sutiksi taip ir išlydės''. Labai norėčiau padėkoti renginio organizatoriams ir palinkėti visakeriopos ištvermės. O mes visada busime jūsų ištikimi gerbėjai ir žiūrovai.
Nuoširdžiai,
Rasuolė Laurinaitytė
Jau ne pirmą kartą Londono lietuvių folkloro ansamblis „Saduto“ svečiuojasi Turkijoje. Šiais metais jis dalyvavo 14-ame tarptautiniame šokių festivalyje, vykusiame gegužės mėn. Bodrum mieste. Kiekvienais metais šis sėkmingas festivalis sutraukia didelį būrį žiūrovų, šokio entuziastų ir profesionalų. Balandžio 29d- pasaulinė šokio diena, kurią UNESCO paskelbė 1982m. Šis festivalis- dalis jos programų, rengiamų visame pasaulyje. Festivalį organizavo Bodrum šokių klubas kartu su miesto savivaldybe. Šis klubas atlieka didžiulį darbą suburiant jaunus šokio entuziastus, dalijasi su jais patirtimi, padeda siekti pripažinimo tarptautiniuose konkursuose. Festvalis, tai didžiulio būrio specialistų bei savanorių talkininkų iš įvairių šalių vaisingas darbas. Jis tęsėsi keletą dienų, per kurias miestas prisipildė šokių, muzikos, įvairiausių kultūrų bei spalvingų kostiumų. Be Londono lietuvių festivalyje dalyvavo estai, ukrainiečiai, graikai, gruzinai, tadžikai. Gausiausiai festivalyje dalyvavo grupės iš Turkijos. Ansambliečiai ne tik turėjo progos pristayti savo šokį, susipažinti su kitomis kultūromis, bet ir puikiai pailsėjo šiame nuostabiame Egėjo jūros pakrantėje įsikūrusiame kurorte.
Ingrida Žalalienė
Video medžiagą galite rasti čia:
2010 metų vasario 14 d., sekmadienį į lietuvių sodybą, nepabūgę nuo pat ryto krapnojančio lietučio, sugužėjo gausus būrys tautiečių, rimtai nusiteikusių išvyti jau gerokai įgrysusią žiemą ir triukšmingai pažymėti šią išskirtinę lietuvių kalendoriuje metų dieną.
Užgavėnės - baigiamasis po kalėdinio linksmybių, piršlybų, vestuvių, pasisotinimo laikotarpio, liaudyje vadinamo mėsiedu, akcentas. Rytojaus dieną po jų- jau prieš velykinio pasninko pradžia. Pastovios datos Užgavėnės neturi, jos priklauso nuo kilnojamos Velykų šventės. Išliko paprotys pažymėti tris paskutiniąsias šio laikotarpio dienas - sekmadienį, pirmadienį ir antradienį (įprastąją Užgavėnių dieną). Užgavėnės buvo laikomos pavasario pradžia. Tarp būdingiausių tų dienų papročių - pavasario orų spėjimas, mėginimas savo veiksmais pažadinti gamtos gyvybę, nulemti žemės darbams palankius orus, gėrybių gausumą, šeimos sveikatą ir laimę. Šiam laikotarpiui būdingi įvairūs draudimai ir tikėjimai. Ypatingas dėmesys per Užgavėnes skirtas sočiam pavalgymui. Sotumas turėjo lemti gerus metus. Linksmiausia dalis-persirengėlių vaikštynės, karnavalininkų vaidinimai, kuriuose liaudis parodijavo, pajuokdavo negeroves, siekdavo gėrio ir jo pergalės. Čia sutinkami mitiniai personažai, toteminiai žvėrys, socialiniai to meto tipai. Žemaitijoje buvo būdinga po kaimą vedžiotis šiaudais kimštą baidyklę Morę- žiemos negandų simbolį, kurią visada sudegindavo.
Lietuvių sodyboje Užgavėnes surengė Londono lietuvių folkloro ansamblis „Saduto“. Prie vaišėmis nukrauto stalo, kur laukė “gaspadorius” su “gaspadine”, atskubėjo būrys “vestuvininkų”- jaunieji, piršlys su svočia, svečiai, muzikantai. Skambėjo muzika, užstalės dainos, sukosi poros. Alus liejosi per krašus. Jauniesiems sušokus valsą, į svetingų šeimininkų namus pasibeldė “žydeliai”, siūlydami visokių “tavorų”. Netrukus atkurnėjo velniai, gundydami ir pasidavusias sielas giltinei atiduodami. Paskui juos - triukšmingas čigonų būrys su dainomis. Čigonės netekėjusioms mergelėms laimingą ateitį būrė, o čigonas arklį netikėlį parduoti mėgino. Išgirdęs vestuvių šurmulį, poteriaudamas, į duris pasibeldė ir ubagas, kąsnelio prašydamas, tačiau “persirijusį” teko daktarams išvešti. O daktarai “lekarstvų” ir patarimų niekam negailėjo. Pasišokti, pažaisti ratelius buvo kviečiami visi susirinkusieji. Vaikai rungtyniavo žaidynėse, o nugalėtojai buvo gausiai apdovanoti riestainiais ir lituanistinės mokyklos “Rytas” mokinių gamintomis dovanėlėmis. Vestuvėms pasibaigus pasirodė ir kiti tradiciniai personažai- meška, gervė, giltinė. Čia vyko garsusis Kanapinio ir Lašininio mūšis su aiškia Kanapinio – simboline pavasario, gėrio pergale. Pašėlioję, pasivaišinę, karnavalininkai suskubo deginti Morę, kartu sunaikindami ir visas žiemos negandas. Visi vijo žiemą, garsiai šaukdami :"žiema, žiema, bėk iš kiemo". Pasišokę aplink laužą, visi sugužėjo po svetingu lietuvių sodybos stogu pasistiprinti ir pratęsti linksmybių. Žiemos ir pavasario sandūroje vykstąs karnavalas - lyg įžanga į naujai atsisukantį metų, naują darbų ratą, kviečia žmones pasitikėti savo pastangų sėkme.
Londono lietuvių folkloro ansamblio “Saduto” metraštininkė Ingrida Žalalienė.
Kasmet kovo 17 dieną Airijoje švenčiama Šv. Patriko diena. Miestai ir miesteliai išpuošiami, pagrindinėse gatvėse vyksta eisenos ir paradai.
2010 metais Cork‘o miesto lietuvių bendruomenė pakvietė šventėje dalyvauti ir Londono lietuvių folkloro ansamblį "Saduto". Vien parado dalyvių buvo virš dviejų tūkstančių. Sugužėjo įvairių bendruomenių ir tautų atstovai nuo mokyklinio amžiaus futbolo komandų, orkestrų, spalvingai apsirėdžiusių šokėjų iki tautiniais rūbais dėvinčių įvairių tautų atstovų. Skambėjo afrikietiškų būgnų ritmai, virš dalyvių galvų puikavosi didžiulės ir spalvingos dekoracijos: laivai, žirafos, piratai, tigrai ir t.t. Paradą stebėjo pagrindines gatves apsupę vietos gyventojai ir svečiai.
Eisenoje Lietuvos vėliavą nešė Cork‘o lietuvių bendruomenės atstovai, paskui juos su daina ir linksmu šokiu, pasipuošę tautiniais kostiumais, žiūrovus linksmino "Saduto" ansamblio dalyviai. Malonu buvo girdėti palaikymo šūksnius ir aplodismentus, o dar maloniau išgirsti iš minios mus sveikinančius ir kartu dainuojančius lietuvius.
Parado dalyvius šiltai sveikino ir jiems dėkojo miesto meras ir kiti valdžios atstovai.
Vakare Cork‘o lietuvių bendruomenės pirmininkė Inga Girdenytė ir ansamblis "Saduto" sukvietė lietuvaičius į liaudišką vakaronę. Šokome, dainavome, žaidėme liaudiškus žaidimus, bendravome ir vaišinomės airišku alumi. Ne tik šilti padėkos žodžiai pradžiugino mus vakaronės pabaigoje, bet ir labai mielos rankų darbo dovanėlės, o ekskursijos vadovas Kostas gavo ir puikią "Patriko" kepurę.
Kitą vakarą viešbučio bare, savininko prašymu, dainavome lietuviškas dainas, o airius mokėme lietuviškų šokių. Pasibaigus lietuviškai programai užgrojo smagi airiška muzika, tada jau mes mokėmės airiškų šokių.<
Penktadienio rytą išskridome i Dubliną, kur mus pasitiko lietuvių bendruomenės pirmininkė Rasa Raižienė ir Dublino dainų ansamblio "Dobilas" vadovė Jurgita Baltmiškytė. Po apžvalginės ekskursijos po Dublino centrą, vakare visi rinkomės į liaudišką vakaronę. Koncertinėje dalyje skambėjo "Dobilo" atliekamos lietuvių liaudies dainos, "Saduto" sušoko keletą parodomųjų šokių. Programą paįvairino ir naujo skambesio įnešė prie "Saduto" instrumentinės grupės prisijungęs Gediminas Mockus, buvęs "Lietuvos" ansamblio birbynininkas, šiuo metu gyvenantis Dubline. Antrojoje vakaro dalyje šokome ir dainavome visi susirinkusieji, vaišinomės pyragais, Dubline kepta lietuviška duona.
Kitą dieną apžiūrėjome Dublino miestą ir degustavome airiškąjį "Gineso" alų. Sekmadienio rytą apsilankėme "Rūtos galerijoje", kur vyko smagi Kaziuko mugė.
Vakarop sugrįžome i Londoną pavargę, bet su puikia nuotaika, pilni įspūdžių ir naujų idėjų. Džiaugiamės, kad Airijoje gyvenantys lietuvaičiai yra aktyvūs, linksmi, nuoširdūs ir labai draugiški.
2010 metų birželio 19d., ansamblis 'Saduto' koncertavo vidurvasario šventėje Myatt's Fields parke, esančiame Lambeth savivaldybėje. Renginį organizavo vietinė savivaldybė ir parko iniciatyvinė grupė (Myatt's Fields Park project group), besirūpinanti parko vystymu bei renginiais. Šventės metu vyko koncertas, parodos, paskaitos, organizuotos ekskursijos, varžybos, veikė mugė. Be 'Saduto' ansamblio koncertavo dar 3 kolektyvai: Errol Lynton's Blues Band, baleto šokių grupė, airiškos muzikos kolektyvas 'Ceilidh Factory'.
Šilčiausiai žiūrovų priimtas buvo lietuvių folkloro ansamblis, sutiktas ir palydėtas gausiais plojimais. Didžiulio susidomėjimo sulaukė gražūs ir spalvingi lietuviški tautiniai kostiumai. Toks vietinės publikos susidomėjimas kitų tautų kultūra organizatoriams įkvėpė mintį kitais metais pasikviesti daugiau įvairių tautų kolektyvų ir pristatyti jų kultūra, padaryti šį renginį tarptautiniu, siekti įvairovės.
Šventės organizatoriai dėkoja folkloro ansamblio 'Saduto' kolektyvui ir kviečia papuošti jų šventę ir kitais metais.
Sidmouth – mažas pajūrio miestelis rytiniame Devone, apsuptas raudonojo smiltainio uolienų ir Sid slėnio žaliųjų kalvų, kiekvieno rugpjūčio pirmąją savaitę sutraukia būrius lankytojų neabejingų tradicinei muzikai, šokiui ir dainai.
2010-aisiais metais liepos 30 d. festivalis surengtas jau 56-tą kartą ir jis yra vienas seniausių šio pobūdžio renginių britų folkloro kalendoriuje. Festivalis prasideda penktadienį ir tęsiasi 8 dienas. Šiais metais čia vyko virš 600 renginių – koncertų, eitynių, vakaronių su airių ir škotų šokių muzika, dainavimo, šokio ir instrumentinės muzikos seminarų, žaidynių. Visą savaitę šurmuliavo amatų mugė.
Šiame festivalyje kasmet dalyvauja gausybė garsių muzikantų. Tačiau ši savaitė – ne tik garsenybių paradas. Pajūryje ir miestelio gatvėse pasirodo įvairiausi gatvės muzikantai. Renginį nuspalvina kostiumuoti tradicinių morris, kardų, klumpių šokių atlikėjai. Miesto aikštėse vyksta pasirodymai, vakaronės, apmokymai, renginiai šeimai ir vaikams. Atgyja užeigos, miesto salės, bažnyčios ir paviljonai – iš jų sklindančios muzikos garsai nuvilnija po visą miestelį.
Anksčiau šis festivalis, buvęs tarptautiniu ir šiais metais pakvietė svečių – Londone įsikūrusį lietuvių folkloro ansamblį Saduto. Intensyvi programa neleido kolektyui atsikvėpti, vienas pasirodymas sekė kitą. Ansambliečiai grįžo pavargę, bet labai laimingi, pilni įspūdžių. Maloniai nustebino šiltas publikos sutikimas. Turbūt didžiausias siurprizas – ankstyvą sekmadienio rytą į lietuviško ansamblio šokių seminarą susirinkęs gausus būrys entuziastų, nors šie seminarai, kaip ir dauguma čia vykstančių renginių yra mokami.
'Saduto' metraštininkė Ingrida Žalalienė
Kas akimirka ateitis virsta dabartimi, dabartis - praeitimi.
Rodos, dar taip neseniai, 2005m. užgimė Londono lietuvių folkloro ansamblis „Saduto“, o šiandien jam jau penkeri...
Aidi pamėgtos ir naujos melodijos, šokių aidus ir dalyvių šypsenas nusineša vėjas, keičiasi vardai, veidai, o kolektyvas kaip niekad gyvybingas ir įdomus.
Pradžia
Anksčiau dainuoti mokėjo visi ir tai darydavo ne tik švenčiant, bet ir darbymety, žygyje, kiekvieną atokvėpio minutę, ir, juo labiau, toli nuo gimtųjų namų...
Prieš penkerius metus grupelė mylinčių dainą entuziasčių, suburtų O.Dobrovolskienės, dar mena pirmojo koncerto akordus, žiūrovų plojimus bei nuoširdžius vertinimus. Jos ir davė impulsą susirinkti į krūvą visiems, kurie neabejingi senajai mūsų dainai, šokiui, kurie didžiuojasi savo praeitimi, tradicijomis bei gerbia mūsų tautinės kultūros paveldą.
Vadovai
Pirmieji – Danielė ir Gintautas Martinkėnai, dabartinė – Ligita Paulauskaitė – Malinauskienė.
Dalyviai
Kupini entuziazmo ir meilės liaudies kūrybai įvairių specialybių žmonės, kolektyvas, kuriame vadovai yra lyg draugai, kur kiekvienas neįsivaizduoja gyvenimo be šėlsmo iki paryčių, išradingų švenčių, turiningų kelionių, koncertų ir ...nelengvo darbo repeticijų metu, kai per labai trumpą laiką reikia paruošti gerą programą. O išėjusieji iš ansamblio visam laikui išlieka šios darnios šeimos nariais. Per penkerius metus kolektyvo nariais buvo 62 žmonės. Šiuo metu ansamblį lanko 25 entuziastai.
Krikštynos
Krikšto tėvais galima vadinti visus kolektyvo narius, tačiau pradžių pradžia priklauso pirmajai vadovei D.Martinkėnienei. Ji pasiūlė „Saduto“– nieko nereiškiantį, malonų ausiai garsų derinį, vartojamą lietuvių liaudies darbo dainose, padedantį išlaikyti vienodą ritmą, tempą ir derantį vienminčių bendravimo būdui, kai „daina jėgas gimdo, daina nuovargį tildo“.
Programa
„Saduto“ – nuolat koncertuojantis kolektyvas. Jų programoje vyrauja lietuvių liaudies kūryba, kurią stengiamasi taikyti prie šiuolaikinės gyvensenos, su polėkiu ir meile skleisti esantiems šiuo metu už Lietuvos ribų. Tai lietuvių liaudies dainos, šokiai, apipinti vaidinimais, įtraukiantys žiūrovus ir kartu padainuoti, ir į taktą su šokėjais patrepsėti... Žodžiu, „Saduto“ – geriausių lietuvių liaudies tradicijų tęsėjas čia, Jungtinėje Karalystėje, išsaugojęs savo gimtojo krašto dainas, papročius, šokius... Jubiliejaus proga ansamblis „Saduto“ bendraus su žiūrovais 80-ąjį kartą.
Rūbai
Pirmuosius tautinius rūbus saviveiklininkai persisiuvo iš senųjų, saugomų JK lietuvių bendruomenės pirmajame Londono skyriuje, investavę nemažai ir savo lėšų. Tuometinė vadovė D.Martinkėnienė pati sėdo prie siuvimo mašinos, ir, studijuodama literatūrą, pasiuvo kostiumus, tinkamus scenai.
Ir vėliau, ir šiam jubiliejiniam koncertui kai kurie folklorinio meno entuziastai puošėsi naujais tautiniais rūbais, įsigytais už savus pinigus.
2009 metų spalio 24-25 d. vyko pasaulio šalių šokių festivalis "Dance around the world".
Dalyvavo kolektyvai iš Anglijos, Skandinavijos, Balkanų, Vengrijos, Rumunijos, Prancūzijos, Salvadoro, Palestinos, Pietų Afrikos, Armėnijos, Škotijos, Ispanijos, Izraelio, Bulgarijos, Latvijos, Filipinų, Lenkijos, Slovakijos, Lotynų Amerikos, Albanijos, Indijos, Iberijos, Graikijos, Rusijos, Lietuvos.
Lietuvą atstovavo folkloro ansamblis "Saduto".
Festivalis vyko dvi dienas. Kiekvienas kolektyvas taip pat turėjo pravesti 1 val. šokių mokymą. Taigi, buvo galima pasimokyti įvairiausių šokių. Folkloro ansamblis "Saduto" šiame festivalyje dalyvavo jau trečią kartą.
2009 metų gruodžio 27 d. 14 val. Prezidentūroje vykusiame kalėdiniame koncerte dalyvavo Didžiosios Britanijos Londono lietuvių folkloro ansamblis "Saduto", Arvydas, Gaila ir Elenutė Kirdos, dainininkės Veronika Povilionienė, Liongina Gudelienė, Jurga Česnienė ir Rolanda Valinčiūtė.
Buvo paminėti už Lietuvos laisvę žuvę 1991 metais Vilniuje prie televizijos bokšto. Jų garbei buvo uždegtos žvakutės, pagerbti tylos minute, iškilmingas mišias aukojo kunigas Petras Tverijonas. Po mišių operų arijas atliko dainininkės Jūratė Clarke ir Gina Činskytė.
Susirinkusieji buvo sužavėti puikiu klasikinės muzikos koncertu. Tai buvo dainininkių debiutinis koncertas Londone. Po koncerto žmonės dėkojo ilgais plojimais...
2008 metų vasario 16 d. vyko Lietuvos nepriklausomybės dienos minėjimas Penzancėje.
Yra toks Žemės Kraštas (Land’s End) pačiame tolimiausiame Anglijos kampelyje, kur vandenynas skalauja krantus, kur laukai pasipuošę narcizų žiedais. Tame krašte netrūksta ir sunkiai dirbančių lietuvaičių. Nemaža jų dalis gyvena jau aštuonis ar net daugiau metų, tačiau lietuviškų renginių ten nebūna. Bet visada atsiranda šviesulių, norinčių padaryti šventę ne tik sau, bet ir kitiems. Tokia mintis gimė ir buvo išpuoselėta Ritos ir Kęsto Ručinskų. Kadangi šiemet buvo minimos Vasario 16-osios 90-osios metinės, tai buvo puiki proga suorganizuoti šventę ir pakviesti Londono lietuvių folkloro ansamblį „Saduto“.
„Sadutiečiai“ atsiliepė entuziastingai ir su džiaugsmu ir vasario 16-ąją pakilę su saulės tekėjimu sėdo į pirmąjį traukinį Londonas-Penzancė ir išvyko tikrąja to žodžio prasme į Žemės Kraštą. Čia mus pasitiko šventės organizatoriai, kiekvienam nariui įteikdami pačių suskintas narcizų puokšteles, perrištas trispalvėmis juostelėmis. Tiek organizatoriai, tiek mes nekantriai laukėme į šventę atvykstančių mūsų žemiečių. Atvyko, bet šį kartą dar negausiai. Nežinia, ar čia jų sunkus sezoninis darbas kaltas, ar lietuviškas snūdas... Bet tie, kurie neatėjo, galės tik dūsauti, klausydamiesi atgarsių apie puikiai pavykusią šventę. Kartu su mumis į Penzancę atvykęs ambasados atstovas Marijus Petrušonis pasveikino visus susirinkusius ir perskaitė ambasadoriaus sveikinimo laišką. Sugiedojus Tautinę Giesmę, skaitėme lietuviškas eiles apie žemę, apie laisvę, meilę Tėvynei Lietuvai. Šventę papuošė solistės Jūratės Clarke atliekami nuotaikingi kūriniai iš operečių. Ansamblyje „Saduto“ dalyvaujantis anglas Chris Last kanklėmis skambino lietuviškus kūrinius. Suskambėjus lietuviškoms dainoms ir šokiams ir salę, ir širdis užliejo šiluma. Dalinomės ne tik lietuviška daina, bet ir lietuviškos duonos kepalu, kurį organizatoriai padalino visiems susirinkusiems. Po koncertinės dalies visi buvo pakviesti į liaudišką vakaronę. Sėdinčiųjų nebeliko, visi tapo dalyviais. Šokiai ir dainos skambėjo iki vėlumos. Šventė pavyko. Norėtųsi palinkėti Ritai ir Kęstučiui nenuleisti rankų, buriant lietuvius šiame krašte, nors tai be galo didelis ir sunkus darbas. Didelis ir nuoširdus ačiū Jiems.
Kitą rytą organizatoriai ansambliečiams padovanojo ekskursiją po vietines apylinkes, nuvežė iš tiesų į patį žemės kraštą. Ten dangaus žydrynė susilieja su jūros mėlyne, ten bangos dūžta prie įspūdingo skardžio, ant kurio uolos krašto po atviru dangumi įrengtas nepaprastas amfiteatras Minack. Ten nuo senų laikų statomos Šekspyro pjesės, rengiami įvairūs koncertai, ten ir mes sėdėjome, svajojome, dainavome ir vaidinome...šį kartą sau, bet ką gali žinoti...
Ritos ir Kęstučio kvietimu, prieš išvykdami, Penzancės miesto aikštėje šokiui ir dainai dar pakvietėme atsisveikinti susirinkusius lietuvius ir smalsius praeivius. O atsisveikinant visi gavome po suvenyrinį piratą – juk Penzancė nuo seno garsėjo kaip piratų kraštas.
Saulutei besileidžiant į vandenyną mūsų traukinys pajudėjo Londono link. Dar ir dar kartą norime padėkoti širdį atidavusiems organizatoriams, kurie įdėjo daug darbo, pastangų ir lėšų, organizuodami lietuvišką šventę.
2008 m. gruodžio 6 d. Londono lietuvių folklorinis ansamblis "Saduto" ir Jungtinės Karalystės Lietuvių sąjungos valdyba viešėjo Šiaurės Airijoje.
Buvo puikūs susitikimai su lietuvių bendruomene. Dungannon mieste surengėm labdaros koncertą. Puikiame Armagh miestelyje vyko susitikimas su aktyviausiais bendruomenės nariais, po šv. mišių surengėme adventinį koncertą - vakaronę. Nuoširdžiai dėkojame organizatorei Ramunei už šiltą priėmimą.